2005

Kelionės trukmė - 3 dienos, nuvažiuota - 1400 km, kelionės biudžetas ~ 1800 Lt.

 

Automobilis – Audi 80 (bulka) 2.0L, benzinas, automatas.

Ekipažas - du suaugę ir jaunimas - 13 ir 17 m

 

Šių metų kelionės biudžetas buvo labai apribotas, tad ir kur keliauti didelio pasirinkimo nebuvo. Internete radome „Krantas travel“ mums priimtiną pasiūlymą: kelionė keltu Talinas – Helsinkis už 971 Lt. Į šią kainą buvo įskaičiuota keturvietė kajutė su langu, dušu, WC, vieni pusryčiai 4 asmenims, automobilio perkėlimas ir dvi nakvynės kelte. Taigi už tokią sumą gauni ne taip jau ir mažai, o svarbiausia nereikia rūpintis nakvynėmis. Ilgai nesvarstę vykstame užsisakyti bilietų. Agentūroje dar kartą išsiklausinėjame apie mus dominančią kelionę ir sprendimas padarytas - turime bilietus, tvarkaraštį ir kelto pavadinimą.

 

Tvarkaraštis:

1. 18:00-21:30 kelionė keltu Talinas-Helsinkis.
     Atvykus nakvynė kelte kajutėje.

2.  Ryte 6:45 pusryčiai;  išlipimas.

     Nakvynė kelte.

3.  08:00-11:30 kelionė keltu Helsinkis-Talinas.

 

Registracijos į keltą pradžia – 1,50 val., pabaiga – 20 min iki išvykimo.

 

     Keltas – Eckerö Line:

  • Pastatytas - 1994m., atnaujintas - 2003m
  • Ilgis: 170,90 m; Plotis: 27,60 m
  • Galia: 26400 kW
  • Greitis: 22 mazgai
  • Kelte yra 228 kajutės (12 denių)
  • Keltas talpina: 2026 keleivių ir 450 automobilių

 

 

1 diena.  Liepos 22

Kaunas - Talinas, 575 km. 6:00 – 12:30val.

Kelionė keltu Talinas – Helsinkis 18:00 – 21:30val.

 

Iš Kauno išvažiuojame anksti ryte, nes keltu kelsimės pirmą kartą, todėl turime daug ką išsiaiškinti: susirasti išvykimo terminalą, registracijos vietą, įvažiavimą į keltą, na ir žinoma dar suspėti pasivaikščioti po Talino senamiestį. Pravažiuojame Panevėžį, Pasvalį, Lietuvos – Latvijos sieną, Latvijos miestelį Bauską, kuris savo pastatais kažkiek panašus į mūsų Ukmergę. Likus 15 km iki Rygos sukame aplinkeliu pro hidroelektrinę. Nuo Lilastės gyvenvietės, beveik 150 km ilgio atkarpą, iki pat Pernu kurorto pietų Estijoje, važiuojame palei Rygos įlankos pakrantę. Kelias prie jūros kartais priartėja taip arti, kad lieka tik siauras 15 - 20 m paplūdimio ruoželis. Nuo Pernu kelias tikrai geras, o likus maždaug 10 km iki Talino prasideda autostrada. Įvažiuojame į Taliną. Klaidžioti netenka, nes daug nuorodų į centrą (estiškai Keskus) - tiesiog važiuojame visą laiką tiesiai tiesiai pagrindiniu keliu, niekur nenusukdami. Privažiavus uostą (estiškai Sadam) yra nuorodos į terminalus A, B, C ir D. Ant mūsų bilietų - B teminalas, aptarnaujantis Eckerö Line ir Silje Line keltus. Vienoje iš mokamų parkavimo aikštelių paliekame automobilį ir einame į II aukšte esantį keleivių terminalą. Informacijoje išsiaiškiname, kad automobiliai į keltą turi įvažiuoti be keleivių, o keleiviai įeiti pro jiems skirtą terminalą. Ką gi, turime apie 3 val. laisvo laiko pasivaikščioti po Taliną.

Estijos sostinė yra vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų Europoje, o pajamos iš turizmo sudaro 15 % šalies BVP. Miestas skaičiuoja jau 850-uosius metus. Talino aukso amžius – XV ir XVI amžiai. Tuomet Talinas buvo garsus ir galingas Baltijos jūros miestas, Hanzos sąjungos narys. Mieste kūrė garsūs menininkai ir architektai. Dauguma viduramžių bažnyčių, pirklių rezidencijų išlikę tokios, kokios buvo pastatytos XIII - XV amžiuose - Tompea pilis, Domo katedra, miesto Rotušė, “bandelių” skersgatvis, miesto amatininkų ir “Juodagalvių” gildijos pastatai.

Apie 16 val grįžtame į uostą. Prie įvažiavimo į prieplauką jau rikiuojasi dvi eilės – vienoje tralai, ir autobusai, kitoje - lengvosios, mikroautobusai, kemperiai. Šeimynai iš bagažinės paduodu krepšį su užkandžiais, jie nueina į keleivių terminalą, o aš stoju į eilę. 16:30 atidaromi vartai ir prasideda judėjimas - pravažiuoji pro muitinę, sutikrinami bilietai ir lauki, nes pirmiausiai į kelto vidurį suvažiuoja sunkusis transportas. Kai fūros ir autobusai surikiuojami, pradedamas leisti lengvasis transportas. Apie 10 transporto srauto reguliuotojų dirba labai mikliai. Gauni startą ir spaudi ant “gazo”, 100 m atkarpą praleki maždaug 60 – 70 km/h greičiu. Pristabdai tik prieš keltą. Ten tave nukreipia reikiama kryptimi, po to perima kitas reguliuotojas ir jau parkuojiesi. Mašinos suštabeliuojamos kaip silkės. Užtrauki rankinį ir liftu arba laiptais pakyli į viršų. Šeimyna manęs jau laukia prie information desk on board. Mūsų kajutė 6 denyje. Pasidėję daiktus einame į atvirą denį žiūrėti, kaip išplaukia keltas. Taliną paliekame gėrėdamiesi jo vaizdais, atsiveriančiais nuo jūros. Išplaukus į atvirą jūrą einame vakarieniauti.

Po 3 val. kelionės, artėjant link Helsinkio, vėl išeiname į denį pasigrožėti nuostabiais miesto ir jį supančių akmenuotų salelių - šcherų vaizdais. Keltui pradėjus švartuotis prie krantinės, skubu į apatinį denį prie mašinos, nes ją būtina išvaryti iš laivo, kitaip gi kaip kiti išvažiuos. Tokia jau tvarka. Mašiną nakčiai palieku šalia prieplaukos esančioje aikštelėje, o pats grįžtu į keltą. Nakvynė kelte.

 

 

2 diena.  Liepos 23

 

7:00 pusryčiai kelte. Ryte išlipame į krantą Helsinkyje. Iš aikštelės pasiimame automobilį ir  važiuojame į centrą. Helsinkis – jauna sostinė, beveik neturinti senamiesčio, tačiau tai labai gražus miestas, kurio architektūroje susipynė daugelis architektūros stilių (neoklasicizmas, klasicizmas, modernizmas). Gyventojų skaičiumi Helsinkis panašus į Vilnių, čia gyvena apie 570.000 gyventojų. Miestas išsidėstęs 715 km² plote, iš kurio 212 km² užima sausuma, sudaryta iš žemyninės dalies ir daugiau nei 300 šcherų. Gėlėse paskendęs Helsinkio centras kruopščiai prižiūrimas. Mieste daugybė žalumos, trykšta fontanai. Puikiai sutvarkyta transporto infrastruktūra – atskiri šaligatviai nutiesti dviračiams ir pėstiesiems. Čia itin populiarus dviračių transportas. Aplankome visas svarbiausias Helsinkio lankytinas vietas: uoloje iškaltą Tempeliauki bažnyčią, paminklą garsiąjam kompozitoriui J. Sibelijui, ant kalno esančią Helsinkio katedrą, garsųjį žuvų turgų, maršalo Manerheimo gatvę su žymiausiais statiniais – parlamentu, Operos teatru, Universiteto pastatais. Pasivaikščiojus po centrą, sėdame į mašiną ir važiuojame už miesto pasigrožėti gamta. Helsinkio apylinkių kraštovaizdį formuoja plokščios granito uolų kalvos. Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais atsiveria grandinės ežerų. Suomijoje jų daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje. Pasigėrėję nuostabia gamtos panorama grįžtame į miestą. Pasivakštome po jachtų prieplauką, Esplanadą - mėgstamiausią helsinkiečių pasivaikščiojimo vietą, pasigrožime vaizdu į Helsinkio archipelago salas ir apie 20 val. grįžtame prie kelto. Automobilį nakčiai paliekame aikštelėje netoli muitinės. Po vakarienės - ankstyvas poilsis.

 

3 diena.  Liepos 24

Kelionė keltu Helsinkis – Talinas 8:00 – 11:30val.

Talinas - Kaunas, 575 km. 13:00 – 20:00val.

 

Keliuosi anksti ryte - 5:30val., nes turiu iš aikštelės pasiimti automobilį ir stoti į eilę įvažiuoti į keltą. Svarbiausia buvo nepramiegoti, nes kitaip keltas išplauks, o mašina liks Suomijoje. Tada tai būtų problemų. Žvilgteriu pro kajutės langą – dangus visiškai apsiniaukęs, lynoja, jūra pasišiaušusi. Išeinu į lauką, o čia – iš kojų verčiantys vėjo gūsiai, kartais su lietumi. Automobilių eilė dar tik pradeda formuotis. Iš paskos privažiuoja estas ir, matyt pamatęs lietuviškus numerius ar smalsumo vedamas, ateina pasišnekėti. Taigi sužinau, kad jis pats, kaip ir labai daug kitų jo tautiečių dirba Suomijoje. Namo grįžta tik savaitgaliais. Atlyginimas už tą patį darbą Suomijoje ir  Estijoje skiriasi maždaug 2 – 3 kartus. Jei nori daugiau uždirbti turi važiuoti į Švediją, o jei nori dar daugiau uždirbti – į Norvegiją. Bešnekant net nepastebiu, kaip prabėga geras pusvalandis, o į keltą kaip neleidžia, taip neleidžia. Klausiu esto kame reikalas. Pasirodo per radiją pranešė, kad dėl gūsingo vėjo buvo atšaukti visi rytiniai mažesniųjų keltų reisai, o jei vėjas nenurims, tai ir didieji keltai bus užlaikyti. Apie 7:00 vis dėl to vartai atidaromi ir prasideda judėjimas. Matyt kelto įgula gavo informacijos apie rimstantį vėją, todėl buvo duotas startas automobiliams. Išplaukiame pavėlavę apie 10 min. Deja tokiu oru ant denio neišeisi ir nepasigrožėsi tolstančio Helsinkio panorama. Atviroje jūroje pasijaučia ir laivo siūbavimas. Gerai, kad jis nėra labai stiprus, tačiau kai kuriems keleiviams ir toks siūbavimas sukelia pykinimą. Pusiaukelėje po truputį pradeda giedrintis, o vėjas - rimti. Pats laikas eiti į duty-free parduotuvę. Čia dauguma prekių vos ne dvigubai brangesnės, nei lietuviškuose supermarketuose. Užtrunkam ilgokai, kol išsirenkam prekes, kurių kainos bent šiek tiek artimesnės į mums įprastas. Į Taliną įplaukiam jau visai išsigiedrijus. Bet grožėtis Estijos sostinės vaizdais nelabai yra kada, nes vėl reikia leistis į apatinius denius – jų yra du – susirasti automobilį ir pasiruošti išvažiavimui.

Talino pakraštyje dar užsukam į didžiulį prekybos centrą, nusiperkam maisto ir papietaujame 13:00 val - kursas namo.

Talinas
Rotušės aikštė
Talinas
Šv. Olavo bažnyčia, pastatyta XIIIa. ilgai buvo aukščiausias pastatas pasaulyje (aukštis - 124m)
Aleksandro Nevskio soboras
Tompea pilis
Vaizdas iš Tompea pilies
Talinas
Talinas
A. Nevskio soboras
Šcherai prie Suomijos krantų
Šcherai prie Suomijos krantų
Šcherai prie Suomijos krantų
Helsinkio apylinkės
Helsinkio apylinkės
Helsinkis. Uoloje iškalta Tempeliaukio bažnyčia
Tempeliaukio bažnyčios viduje
Tempeliaukio bažnyčios viduje
Tempeliaukio bažnyčios viduje
Helsinkis
Helsinkis
Helsinkis
Baltija. Vėjas 25m/s

www.sistemika.lt inoxa.lt